ES bendrosios žinios

Turinys

Įvadas apie ES fondus

Europos Sąjungos finansavimo programos finansuoja 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa ir Europos ekonomikos atkūrimo planas (dok.Naujos kartos ES). ES finansavimo programos taip pat gali būti skirstomos pagal finansavimo valdymo tipą: tai yra arba pasidalijamojo valdymo lėšos (vadinamos fondais), arba lėšos, kurias tiesiogiai valdo Europos Komisija.
Fondus bendrai valdo Europos Komisija ir nacionalinės arba regioninės valdžios institucijos; pastarosios vadinamos vadovaujančiosiomis institucijomis arba tarpinėmis institucijomis. Bendro valdymo fondai sudaro apie 80 % ES biudžeto ir apima sanglaudos politikos fondus (žr. toliau). Pagalbos tarnybos projekte daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems fondams, nes socialinių paslaugų teikėjams juos gauti ypač sunku.

Tiesioginio valdymo lėšas valdo Europos Komisija arba ES agentūros. Šis finansavimas apima dotacijas, finansines garantijas, lėšų pervedimą, veiklos stebėseną, rangovų atranką ir t. t. Visas finansavimo ir konkursų galimybes galite rasti šioje svetainėje platforma.

Sanglaudos politikos fondai

Daugiau nei pusė ES lėšų skiriama iš penkių sanglaudos politikos fondų (anksčiau vadintų Europos struktūriniais ir investicijų fondais - ESIF), kuriuos bendrai valdo Europos Komisija ir ES valstybės narės.
Sanglaudos politikos fondai yra pasidalijamojo valdymo fondai, už kurių valdymo ir kontrolės sistemų sukūrimą ir ES reglamentų reikalavimų laikymąsi atsakingos valstybės narės. Europos Komisija atlieka priežiūros funkciją ir tikrina nacionalinių įgyvendinimo sistemų veiksmingumą.

Konkretūs fondai

2021-2027 m. ES sanglaudos politikoje nustatyti šie 5 politikos tikslai, kuriais remiamas ekonomikos augimas, tvarumas ir įtrauktis.
  1. Konkurencingesnė ir išmanesnė Europa
  2. Ekologiškesnė, mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ekonomika pereinant prie grynojo nulinio anglies dioksido kiekio ekonomikos
  3. Susietesnė Europa didinant judumą
  4. Socialesnė ir įtraukesnė Europa
  5. Europa arčiau piliečių, skatinant tvarų ir integruotą visų tipų teritorijų vystymąsi.
Sanglaudos politika teikiama iš konkrečių fondų. Šiais fondais remiami šie ES prioritetai:
  • Svetainė Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), investuoti į visų ES regionų ir miestų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir mažinti ES regionų vystymosi skirtumus. (daugiausia 1 ir 2 prioritetai)
  • Svetainė Europos socialinis fondas plius (ESF+), remti darbo vietų kūrimą ir kurti sąžiningą ir socialiai integruotą visuomenę ES šalyse. (daugiausia dėmesio skirti 4 prioritetui)
  • Svetainė Sanglaudos fondas (CF)investuoti į aplinką ir transportą mažiau klestinčiose ES šalyse. (daugiausia 2 ir 3 prioritetai)
  • Svetainė Teisingo perėjimo fondas (JTF) tai nauja 2021-2027 m. sanglaudos politikos priemonė, skirta remti regionus, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie klimato neutralumo. (specialūs konkretūs tikslai - JTF reglamento 8 straipsnis)
  • Svetainė Interreg programos turi šiuos 2 papildomus politikos tikslus: "Geresnis bendradarbiavimo valdymas" ir "Saugesnė ir labiau apsaugota Europa".

Laikas: nuo daugiametės finansinės programos iki išlaidų kompensavimo

  1. 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos priėmimas[1], susitarimas dėl biudžeto yra pirmas žingsnis sprendžiant, kiek lėšų bus skirta sanglaudos politikai - 22.12.2020 - Derybų dėl 2021-2027 m. ilgalaikio ES biudžeto ir "NextGenerationEU" procesas | Europos Komisija (europa.eu)
  2. Sanglaudos politiką reglamentuojantys teisės aktai, kuriais nustatoma ES pasidalijamojo valdymo lėšų naudojimo dabartiniu programavimo laikotarpiu sistema ir bendros taisyklės - 2021 06 24 - 2021-2027 m. sanglaudos politikos teisės aktai - Regioninė politika - Europos Komisija (europa.eu)
  3. Europos Komisijos ir atskirų ES šalių susitarimai - tęstiniai - Partnerystės susitarimai dėl 2021-2027 m. ES lėšų | Europos Komisija (europa.eu)
  4. Atskirų veiksmų programų tvirtinimas - vyksta Programos - Regioninė politika - Europos Komisija (europa.eu)
  5. Vadovaujančiosios institucijos skelbia kvietimus teikti paraiškas - patikrinkite skirtingų vadovaujančiųjų institucijų interneto svetaines - Valdymo institucijos - Regioninė politika - Europos Komisija (europa.eu)
  6. Projektų pareiškėjai pradeda teikti paraiškas
  7. Projektų vertinimas ir atrinktų paraiškų atranka
  8. Dotacijos sutarties pasirašymas (tarp MA ir paramos gavėjo) ir projekto įgyvendinimo pradžia
  9. Projekto įgyvendinimas ir ataskaitos rašymas
  10. Prašymų dėl išlaidų kompensavimo ir lėšų grąžinimo pateikimas

[1] Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, kartu priima sprendimą.

2021-2027 m. prioritetai

Sanglaudos politika - tai pagrindinė ES investicijų politika, kuria siekiama patenkinti įvairius vystymosi poreikius visoje ES stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje. 2021-2027 m. sanglaudos politika grindžiama dviem šeši Europos Komisijos prioritetai, su Europos žaliasis sandėris ir Europos socialinių teisių ramstis. 2021-2027 m. ES sanglaudos politikoje nustatyti 5 politikos tikslai: skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą. Kadangi daugiausia dėmesio skiriama integracijai, sanglaudos politikos lėšos yra aktualios socialinėms paslaugoms.

Partnerystės principas

Svetainė Europos partnerystės elgesio kodeksas priimta 2014-2020 m. laikotarpiui, taikoma ir toliau. Tai turėtų sudaryti sąlygas įvairiems suinteresuotiesiems subjektams plačiai dalyvauti rengiant ir stebint programas. Pagal ESF+, visos valstybės narės privalo remti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimą, skirdamos tam atitinkamą ESF+ išteklių dalį.. Valstybėms narėms, kurioms taikomos atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, reikia skirti ne mažiau kaip 0,25%.

Dėmesys ERPF

ERPF skirtas padėti ištaisyti pagrindinius ES regionų disbalansus (žr. 2021-2027 m. ES sanglaudos politikos tinkamumo žemėlapis). ERPF tikslas - padėti ištaisyti pagrindinius Europos Sąjungos regionų disbalansus, remiant atsiliekančių regionų plėtrą ir struktūrinį koregavimą bei nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą.

ERPF siekia dviejų pagrindinių tikslų:
  • Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą - siekiama stiprinti darbo rinką ir regionų ekonomiką.
  • Europos teritorinis bendradarbiavimas - siekiama stiprinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą ES.
Atsižvelgdami į savo gerovę, visi regionai ir valstybės narės, naudodamiesi vadinamuoju teminės koncentracijos mechanizmu, paramą skirs konkurencingesnei ir pažangesnei Europai (1 politikos tikslas), taip pat ekologiškesnei, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai pereinamajai ekonomikai ir atspariai Europai (2 politikos tikslas).
  • Visi regionai ir valstybės narės bent 30% savo asignavimų skirs 2 politikos tikslui.
  • Labiau išsivystę regionai arba valstybės narės bent 85% savo asignavimų skirs 1 ir 2 politikos tikslams;
  • Pereinamojo laikotarpio regionai arba valstybės narės ne mažiau kaip 40% prie 1 politikos tikslo;
  • Mažiau išsivystę regionai arba valstybės narės bent 25% pagal 1 politikos tikslą.

Dėmesys ESF+

ESF+ yra pagrindinė finansinė priemonė, kuria Europa investuoja į žmones, stiprina socialinę sanglaudą, skatindama darbo vietų kūrimą ir įgūdžių ugdymą bei remdama teisingą ir socialiai integruotą visuomenę. ESF+ prisideda prie 4 politikos tikslo: socialesnė ir įtraukesnė Europa. ESF+ svariai prisideda prie ES užimtumo, socialinės, švietimo ir įgūdžių politikos, įskaitant struktūrines reformas šiose srityse.
2021-2027 m. programavimo laikotarpiu ESF+ investuos į tris pagrindines sritis:
  • Užimtumas: didinti darbuotojų gebėjimą prisitaikyti, padedant jiems įgyti naujų įgūdžių, ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, skatinant naujus darbo metodus.
  • Švietimas ir mokymas: Mokymas: gerinti galimybes įsidarbinti, padėti jauniems studentams pereiti į darbo rinką arba mokyti mažiau kvalifikuotus darbo ieškančius asmenis, kad jie turėtų geresnes galimybes įsidarbinti.
  • Socialinė įtrauktis: pagalba nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms susirasti darbą (pvz., neįgaliesiems...). Tai padeda stiprinti "socialinę įtrauktį", nes užimtumas yra labai svarbus socialinei integracijai ir kasdieniam gyvenimui.
ESF+ yra sujungus šiuos fondus:

Lėšos

Valdymo tipas

Trumpas aprašymas

Ankstesnis Europos socialinis fondas (ESF)
padeda remti darbo vietas, padėti žmonėms gauti geresnį darbą ir užtikrinti sąžiningesnes darbo galimybes visiems ES piliečiams.
Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)
Bendrasis valdymas
Remia jaunimą regionuose, kuriuose nedarbas yra didesnis nei 25%
Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims fondas (FEAD)
Remia ES šalių veiksmus, kuriais labiausiai nepasiturintiems asmenims teikiamas maistas ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba.
Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)
Tiesiogiai valdo Komisija
Skatina aukšto lygio kokybišką ir tvarų užimtumą, užtikrindama tinkamą ir deramą socialinę apsaugą, kovodama su socialine atskirtimi ir skurdu bei gerindama darbo sąlygas.

Šia nauja struktūra siekiama supaprastinti paramos gavėjams skirtą sistemą ir padidinti socialinio sektoriaus programų ir projektų poveikį. Be to, į naująjį reglamentą įtrauktas specialus straipsnis apie ESF+ ir ESF+ sąsają. Pagrindinių teisių chartija[1]. Kalbant apie biudžetą, ESF+ dalis bendrame sanglaudos politikos biudžete padidėjo nuo 23% struktūrinių fondų iki 27%.

[1] Ypač aktualu šalims, kurios susiduria su teisinės valstybės, valdžios atskyrimo ir žmogaus teisių problemomis.

ESF+ taip pat padės valstybėms narėms siekti pažangos įgyvendinant 2030 m. ES darbo vietų kūrimo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslus, nustatytus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas. Kiekviena valstybė narė nustato savo prioritetus (ir atitinkamą lėšų paskirstymą) remdamasi konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Europos semestro.
Teminė koncentracija:
  • Valstybės narės taip pat turi skirti ne mažiau kaip 25% socialinės įtraukties skatinimui;
  • Valstybės narės taip pat turi skirti ne mažiau kaip 3% kovai su materialiniu nepritekliumi;
  • bent 12,5% ESF+ išteklių, skirtų jaunimo užimtumui ir nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų (NEET) rėmimui (tik tiems, kuriems taikomos rekomendacijos).
  • bent 5% ESF+ išteklių, skirtų vaikų skurdo problemai spręsti (tik toms, kurioms taikomos rekomendacijos).
  • Ne mažiau kaip 0,25% jų ESF+ išteklių turėtų būti skirta socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimams stiprinti ir socialiniam dialogui užtikrinti (tik toms, kurioms taikomos rekomendacijos).

Europos Komisija konsultuojasi su ESF+ komitetas kurioje daugiausia dėmesio skiriama ESF+ programų įgyvendinimo klausimams. Komitetui pirmininkauja Komisija, o jį sudaro 3 atstovai iš kiekvienos valstybės narės (vienas vyriausybės atstovas, įskaitant ESF+ misijos vadovą, vienas darbuotojų organizacijų atstovas ir vienas darbdavių organizacijų atstovas) ir po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.

Naudingos nuorodos

HELPDESK palaikymas

Iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.

HELPDESK palaikymas

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.
Autorinės teisės ©2022 HELPDESK
Pereiti prie turinio