Tiesioginio valdymo lėšas valdo Europos Komisija arba ES agentūros. Šis finansavimas apima dotacijas, finansines garantijas, lėšų pervedimą, veiklos stebėseną, rangovų atranką ir t. t. Visas finansavimo ir konkursų galimybes galite rasti šioje svetainėje platforma.
[1] Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, kartu priima sprendimą.
Sanglaudos politika - tai pagrindinė ES investicijų politika, kuria siekiama patenkinti įvairius vystymosi poreikius visoje ES stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje. 2021-2027 m. sanglaudos politika grindžiama dviem šeši Europos Komisijos prioritetai, su Europos žaliasis sandėris ir Europos socialinių teisių ramstis. 2021-2027 m. ES sanglaudos politikoje nustatyti 5 politikos tikslai: skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą. Kadangi daugiausia dėmesio skiriama integracijai, sanglaudos politikos lėšos yra aktualios socialinėms paslaugoms.
Svetainė Europos partnerystės elgesio kodeksas priimta 2014-2020 m. laikotarpiui, taikoma ir toliau. Tai turėtų sudaryti sąlygas įvairiems suinteresuotiesiems subjektams plačiai dalyvauti rengiant ir stebint programas. Pagal ESF+, visos valstybės narės privalo remti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimą, skirdamos tam atitinkamą ESF+ išteklių dalį.. Valstybėms narėms, kurioms taikomos atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, reikia skirti ne mažiau kaip 0,25%.
ERPF skirtas padėti ištaisyti pagrindinius ES regionų disbalansus (žr. 2021-2027 m. ES sanglaudos politikos tinkamumo žemėlapis). ERPF tikslas - padėti ištaisyti pagrindinius Europos Sąjungos regionų disbalansus, remiant atsiliekančių regionų plėtrą ir struktūrinį koregavimą bei nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą.
Šia nauja struktūra siekiama supaprastinti paramos gavėjams skirtą sistemą ir padidinti socialinio sektoriaus programų ir projektų poveikį. Be to, į naująjį reglamentą įtrauktas specialus straipsnis apie ESF+ ir ESF+ sąsają. Pagrindinių teisių chartija[1]. Kalbant apie biudžetą, ESF+ dalis bendrame sanglaudos politikos biudžete padidėjo nuo 23% struktūrinių fondų iki 27%.
[1] Ypač aktualu šalims, kurios susiduria su teisinės valstybės, valdžios atskyrimo ir žmogaus teisių problemomis.
Europos Komisija konsultuojasi su ESF+ komitetas kurioje daugiausia dėmesio skiriama ESF+ programų įgyvendinimo klausimams. Komitetui pirmininkauja Komisija, o jį sudaro 3 atstovai iš kiekvienos valstybės narės (vienas vyriausybės atstovas, įskaitant ESF+ misijos vadovą, vienas darbuotojų organizacijų atstovas ir vienas darbdavių organizacijų atstovas) ir po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.
Iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.