Paramos centras

PAGALBOS TARNYBA - SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PAGALBOS TARNYBA DĖL ES FONDŲ

Lietuva

1. 2021-2027 Partnerystės sutartis tarp Europos Komisijos ir Lietuvos

Pagal partnerystės sutartį Lietuvai skirta 6,4 mldr. EUR sanglaudos politikos lėšų 2021-2027 m. investavimo laikotarpiu. Papildomai Lietuva planuoja prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis – todėl bendra ES investicijų vertė sudaro 8 mlrd. eurų. Partnerystės sutartis apima sanglaudos politikos fondus: Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), Sanglaudos fondą (SF), Teisingos pertvarkos fondą (TPF), Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF). Pagrindiniai 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos tikslai yra skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją per tvarų konkurencingumą, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, vykdyti skaitmeninę pertvarką, taip pat įgyvendinti Europos žaliojo kurso darbotvarkę ir propaguoti Europos socialinių teisių ramstį.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. ES fondų programą nukreiptos į šias pagrindines sritis:

  • inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
  • švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
  • žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
  • sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
  • pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
  • tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Vadovaujančioji institucija 2021 – 2027 m. ES fondų investicijų programos įgyvendinimui yra LR Finansų ministerija. Apskaitos funkcijos vykdytojas - Centrinė projektų valdymo agentūra.

ES fondų investicijų programos pasiskirstymas:

ESF+ ir ERPF lėšomis finansuojamos 2021-2030 Nacionalinio pažangos plano (toliau - NPP) plėtros priemonės. NPP parengtas įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. NPP siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. NPP numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir kiekybiniai pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams.

Įvadas į ERPF ir ESF+ 2021 – 2027

Paskirstymas tarp regionų

ESF+ ir ERPF lėšos yra paskirstomos tarp dviejų Lietuvos regionų: Sostinės regionas ir Vidurio ir Vakarų Lietuva (toliau - VVL). Ypač ryškūs yra Sostinės regiono ir likusios Lietuvos regioniniai skirtumai. Sostinės regione 2019 m. sukurta 42 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto (toliau - BVP), skirtumai ypač ryškūs inovacijų kūrimo ir diegimo, verslo produktyvumo didinimo, sveikatos paslaugų teikimo, kokybiško švietimo prieinamumo srityse. Taip pat egzistuoja nemaža skaitmeninė atskirtis. Lietuvą padalinus į Sostinės regioną, kuriame BVP vienam gyventojui pasiekė 122 % ES vidurkio, ir VVL regioną, kuriame BVP vienam gyventojui apskrityse svyruoja nuo 46 % iki 84 %, siekiama nukreipti daugiau investicijų į VVL, sumažinti ekonominius ir socialinius netolygumus, užtikrinti regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai.

Sostinės regiono iššūkis – sukauptą potencialą nukreipti į šalies pažangos, tarptautinio konkurencingumo ir integracijos į tarptautinės vertės grandinės didinimą, jį perduoti VVL bei mažinti Sostinės regiono vidinius skirtumus. VVL regiono iššūkis – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus bei atotrūkį nuo Sostinės regiono. Abu regionai susiduria su socialinės atskirties, nelygybės bei kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo problemomis.

ERPF

Europos regioninės plėtros fondo (toliau - ERPF) lėšomis finansuojamas viešasis ir privatus sektorius visuose ES regionuose, siekiant mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų skirtumus. Fondo lėšomis remiamos investicijos pagal specialias nacionalines arba regionines programas.

Numatyta, kad iš ERPF 478 201 667 Eur bus skirta Sostinės regionui, o 3 156 444 253 Eur – VVL regionui. Lietuva daugiau nei 25 proc. ERPF lėšų skirs ekonomikos konkurencingumo didinimui ir transformacijai į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką (1-asis politikos tikslas), virš 30 proc. lėšų - perėjimui prie švarios energetikos, žalioms investicijoms, žiedinei ekonomikai, prisitaikymui prie klimato kaitos (2-asis politikos tikslas), 8 proc. ir daugiau bus skiriama miesto plėtrai (5-asis politikos tikslas).

ESF+

ESF+ yra pagrindinė ES investavimo į žmones priemonė, todėl šio fondo lėšos naudojamos ES užimtumo, socialinės, švietimo ir įgūdžių politikos, įskaitant struktūrines reformas šiose srityse, įgyvendinimui. Fondas taip pat yra ir viena iš pagrindinių ES socialinio ir ekonominio atsigavimo po COVID-19 pandemijos priemonių ir padeda valstybėms narėms spręsti pandemijos sukeltus iššūkius. Fondo lėšomis remiamas ES žaliasis, skaitmeninis ir atsparus ekonomikos atsigavimas po krizės, skatinant investicijas į darbo vietas, įgūdžius ir paslaugas.

Numatyta, kad Lietuvoje iš ESF+ 94 726 567 Eur bus skirta Sostinės regionui, o 962 123 024 Eur VVL regionui. Daugiau nei 25 proc. ESF+ lėšų bus skiriama socialinei atskirčiai mažinti (4-asis politikos tikslas), iki 5 proc. vaiko garantijoms (4-asis politikos tikslas), ne mažiau kaip 5 proc. socialinėms inovacijoms.(4 politikos tikslas), iki 5 proc. vaikų garantijoms(4 politikos tikslas), ne mažiau kaip 5 proc. socialinėms inovacijoms.

2. Politikos tikslų parinkimas ir trumpas jų pagrindimas

ERPF

ERPF lėšomis siekiama įgyvendinti šiuos politikos tikslus:

  1. Konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų informacinių ir ryšių technologijų jungtis (1-asis politikos tikslas)

    Politikos tikslo pagrindimas: Lietuvos proveržį stabdo 3 esminiai inovacijų sklaidos iššūkiai: žemi mažų ir vidutinių įmonių inovacijų absorbciniai pajėgumai (ypač regionuose); nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir žemas verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) santykis lyginant su BVP; menkas verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei tarptautiškumo (dalyvavimo tarptautiniuose projektuose, tinkluose) lygis. 2021–2027 m. laikotarpiu, įgyvendinant Programos 1-ąjį politikos tikslą, ERPF lėšos bus investuojamos į priemones, skatinančias Lietuvos ekonomikos transformaciją į aukštos pridetinės vertės ekonomiką, jos konkurencingumą ir skaitmeninį junglumą.

  2. Žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste (2-asis politikos tikslas)

    Politikos tikslo pagrindimas: Lietuva turi parengusi Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą kartu su kitomis pasaulio valstybėmis Lietuva įsipareigojo dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius, kad globalus atšilimas neperžengtų pavojingos 2 laipsnių ribos. Atsižvelgdama į aplinkosaugos ir energetikos sričių problemas, Lietuva numato skatinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, skatinti žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, prisitaikymą prie klimato kaitos, investuoti į ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevenciją bei jos valdymą, skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą, skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tausiai naudoti išteklius. Taip pat investuoti į vandens prieinamumo gerinimą ir tvarių vandens išteklių skatinimą.

  3. Geriau sujungta Europa, skatinant judumą (3-asis politikos tikslas)

    Politikos tikslo pagrindimas: Lietuvos konkurencingumą mažina ir bendrosios rinkos naudą riboja nepakankamas tarptautinis susisiekimas geležinkelių ir kelių transportu. Transporto sektoriaus rezultatai, susiję su transeuropinio transporto tinklo kelių ir geležinkelių tinklu, tvarumo aspektais ir kelių eismo sauga, gerokai prastesni nei ES vidurkis. Pagrindinės Lietuvos transporto sistemos funkcionavimo ir infrastruktūros problemos ir iššūkiai bus sprendžiami įgyvendinant Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planą.

  4. Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (4-asis politikos tikslas)

    Politikos tikslo pagrindimas: 4-ojo politikos tikslo investicijomis bus įgyvendinamos 2019 ir 2020 m. ES Tarybos rekomendacijos: siekiama mažinti pajamų ir socialinę nelygybę Lietuvoje, užtikrinant socialinės apsaugos sistemos aprėptį, adekvatumą bei jos veiksmingumą, siekiant gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą ir asmenų apsaugą nuo skurdo. ESF+ ir ERPF investicijomis bus įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir vadovaujamasi jame nustatytais principais, remiant užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas. ERPF lėšomis bus investuojama į švietimo gerinimą, mokymo ir mokymuisi visą gyvenimą kiekvienam paslaugų užtikrinimą, tobulinant infrastruktūrą. Taip pat bus investuojama į ikimokyklinio ugdymo kaimo vaikams prieinamumą, socialinio verslo skatinimą ir socialinių paslaugų infrastruktūros, įskaitant socialinio būsto, plėtrą visoje šalies teritorijoje, kompleksinę bendruomeninių paslaugų pertvarką, socioekonominį tvarumą ir kultūros sektoriaus stiprinimą, sveikatos sektoriaus paslaugų kokybės stiprinimą ir prieinamumo didinimą.

  5. Piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą (– 5-asis politikos tikslas)

    Politikos tikslo pagrindimas: Lietuva ilgą laiką susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo problema – nuo 2014 m. iki 2021 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5 proc. Stabilus gyventojų skaičius išlieka tik Sostinės regione. Tuo tarpu VVL gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai viršija šalies vidurkį (viršija dvigubai 6 VVL apskrityse). Tai sukelia spaudimą ne tik viešosios infrastruktūros ir paslaugų efektyvumui, bet ir darbo rinkai. Šalies užimtumui įtakos turi amžiaus struktūra: dėl amžiaus struktūros apie 28 % visų darbingo amžiaus gyventojų (55–64 m.) per artimiausią dešimtmetį pasieks pensinį amžių. Investicijomis bus reaguojama į Lietuvai ypač aktualius demografinius iššūkius ir teritorinius skirtumus, bus įgyvendinamos integruotos miesto, kaimo ir pakrančių vietovių plėtros priemonės. EPRF lėšos (8 proc. lėšų) bus investuojamos į tvarią ir individualizuotą 10-ies regionų centrų plėtrą, miestų investicinio patrauklumo didinimą, verslo aplinkos gerinimą; gyvenimo kokybės gerinimą; verslo, gyventojų, vietos veiklos grupių, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į miesto problemų sprendimą, partnerystės puoselėjimą ir stiprinimą, vietos iniciatyvų rėmimą ir gebėjimų stiprinimą, mobilumo užtikrinimą, socialinės įtraukties stiprinimą.

ESF+

ESF+ lėšomis siekiama įgyvendinti šį politikos tikslą:

Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (toliau - ketvirtasis politikos tikslas)

ESF+ ir ERPF investicijomis bus įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis. Užimtumo srityje ESF+ lėšomis bus įgyvendinama 2020 m. ES Tarybos rekomendacija švelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį užimtumui ir sudaryti sąlygas visiems darbingo amžiaus žmonėms įsitraukti į darbo rinką. Taip pat, ESF+ lėšos nukreipiamos į švietimo sistemos tobulinimą pritraukiant naujus pedagogus, ankstinant privalomąjį ugdymą, suteikiant pagalbą mokiniams, patiriantiems socialinę atskirtį. Dalis ESF+ lėšų bus skirta sveikatos priežiūros sistemos tobulinimui siekiant sumažinti sveikatos netolygumus ir padidinti sveikatos sistemos atsparumą naujiems sukrėtimams. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje ESF+ lėšos bus skirtos socialinėms paslaugoms plėtoti, ženklią investicijų dalį skiriant bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtrai, užtikrinant institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą. Taip pat, ESF+ lėšomis finansuojama bus Paramos materialiniam nepritekliui mažinti 2021–2027 m. programa. Įgyvendinant šią programą labiausiai skurstantiems asmenims bus teikiama pagalba maistu ir (arba) pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančiomis prekėmis (pvz., drabužiais, higienos reikmenimis, mokyklinėmis prekėmis) bei papildomomis priemonėmis. Materialinio nepritekliaus mažinimo programa bus siekiama paremti kiek įmanoma daugiau žmonių, kurie gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos (2020 m. žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno 5,1 % Lietuvos gyventojų).

Nacionaliniame pažangos plane numatytam antram strateginiam tikslui pasiekti („Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė penkias plėtros programas. Įgyvendinant tris iš jų ESF+ finansavimas sudaro reikšmingą dalį. Programose formuojamos Lietuvos ilgalaikės (2021-2030 m.) strategijos pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo, įtraukios darbo rinkos, šeimos politikos ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems srityse.

1. Socialinės sutelkties plėtros programa: 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) socialinės sutelkties plėtros programa siekiama spręsti kompleksines problemas, dėl kurių asmenys, priklausantys socialiai jautrioms ar pažeidžiamoms socialinėms grupėms (neįgalieji, įskaitant neįgalius vaikus, senyvo amžiaus asmenys, mažiau galimybių turintis jaunimas, benamiai, asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų, ir pan.), patiria socialinę atskirtį, skurdą, smurtą, gali būti diskriminuojami ar stigmatizuojami, susiduria su įvairiais sunkumais įsidarbindami ar kreipdamiesi socialinės pagalbos. Įgyvendinant šiuos uždavinius, bus laikomasi individualizuoto požiūrio, siekiama, kad paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau žmogaus ir kuo geriau atitiktų jo poreikius, padėtį, galimybes.

ESF+ lėšomis per Socialinės sutelkties plėtros programą finansuojami šie NPP uždaviniai: Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę; Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą; .

2. Šeimos politikos stiprinimo plėtros programa: Šios plėtros programos priemonės yra nukreiptos į tinkamos, skatinančios, palankios šeimai aplinkos kūrimą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti šeimos funkcijas ir drauge aktyviau bei sėkmingiau leistų šeimos nariams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, stiprintų moterų ir vyrų lygias galimybes, skatintų gimstamumą, užtikrintų ir palaikytų šeimų bei vaikų emocinę gerovę, plėtotų kokybiškas visoms šeimoms, auginančioms vaikus, prieinamas bei individualius poreikius atitinkančias paslaugas.

ESF+ lėšomis per Šeimos politikos stiprinimo plėtros programą finansuojamas šis NPP uždavinys: Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus.

3. Įtraukios darbo rinkos plėtros programa: Šios plėtros programos priemonės yra nukreiptos į palankių sąlygų kūrimą visiems darbingo amžiaus asmenims įsitraukti į darbo rinką, lankstesnės darbo rinkos kūrimą, užimtumą didinančių priemonių įgyvendinimą, aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių aprėpties ir tvarumo didinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarpusavio ir išorės bendradarbiavimo su verslo struktūromis bei socialinio dialogo plėtros skatinimą.

ESF+ lėšomis per Įtraukios darbo rinkos plėtros programą finansuojami šie NPP uždaviniai: Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą; Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę.

ESF+ lėšomis yra finansuojami sektoriai, teikiantys paslaugas užimtumo didinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityse. Lietuvoje ryšys tarp ESF+ ir socialinių bei užimtumo didinimo paslaugų yra gana stiprus. Socialinės paslaugos Lietuvoje yra finansuojamos iš valstybės lėšų, tačiau finansavimas yra menkas ir nepakankamas.

Už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą yra atsakingos LR savivaldybės. ESF+ lėšos tampa papildomu finansavimo šaltiniu socialinių paslaugų sričiai. ESF+ lėšomis bus finansuojamos: Kompleksinė pagalba šeimai, integrali pagalba. Už užimtumo didinimo priemones kaip įgyvendinanti institucija atsakinga Užimtumo tarnyba. Yra suplanuotos paslaugos psichosocialinei reabilitacijai ir reintegracijai priklausomiems asmenims, Taip pat planuojamos paslaugos, skirtos įvairioms pažeidžiamoms grupėms: romams, benamiams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms. Ženkli aktyvių darbo rinkos priemonių dalis bus finansuojama ESF+ lėšomis. ESF+ lėšomis taip pat bus rengiamas ir diegiamas nacionalinis socialinių paslaugų kokybės standartas.

Taip pat, ESF+ priemonėmis tikimasi prisidėti prie NPP tikslo iki 2030 m. NVO ir bendruomenėms perduoti 30 % paslaugų socialinėje srityje (dabar 7 %).

4. Naudingi šaltiniai

HELPDESK palaikymas

Iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.

HELPDESK palaikymas

Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.
Pereiti prie turinio