Politikos tikslo pagrindimas: Lietuvos proveržį stabdo 3 esminiai inovacijų sklaidos iššūkiai: žemi mažų ir vidutinių įmonių inovacijų absorbciniai pajėgumai (ypač regionuose); nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir žemas verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) santykis lyginant su BVP; menkas verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei tarptautiškumo (dalyvavimo tarptautiniuose projektuose, tinkluose) lygis. 2021–2027 m. laikotarpiu, įgyvendinant Programos 1-ąjį politikos tikslą, ERPF lėšos bus investuojamos į priemones, skatinančias Lietuvos ekonomikos transformaciją į aukštos pridetinės vertės ekonomiką, jos konkurencingumą ir skaitmeninį junglumą.

Politikos tikslo pagrindimas: Lietuva turi parengusi Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą kartu su kitomis pasaulio valstybėmis Lietuva įsipareigojo dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius, kad globalus atšilimas neperžengtų pavojingos 2 laipsnių ribos. Atsižvelgdama į aplinkosaugos ir energetikos sričių problemas, Lietuva numato skatinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, skatinti žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, prisitaikymą prie klimato kaitos, investuoti į ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevenciją bei jos valdymą, skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą, skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tausiai naudoti išteklius. Taip pat investuoti į vandens prieinamumo gerinimą ir tvarių vandens išteklių skatinimą.

Politikos tikslo pagrindimas: Lietuvos konkurencingumą mažina ir bendrosios rinkos naudą riboja nepakankamas tarptautinis susisiekimas geležinkelių ir kelių transportu. Transporto sektoriaus rezultatai, susiję su transeuropinio transporto tinklo kelių ir geležinkelių tinklu, tvarumo aspektais ir kelių eismo sauga, gerokai prastesni nei ES vidurkis. Pagrindinės Lietuvos transporto sistemos funkcionavimo ir infrastruktūros problemos ir iššūkiai bus sprendžiami įgyvendinant Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planą.

Politikos tikslo pagrindimas: 4-ojo politikos tikslo investicijomis bus įgyvendinamos 2019 ir 2020 m. ES Tarybos rekomendacijos: siekiama mažinti pajamų ir socialinę nelygybę Lietuvoje, užtikrinant socialinės apsaugos sistemos aprėptį, adekvatumą bei jos veiksmingumą, siekiant gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą ir asmenų apsaugą nuo skurdo. ESF+ ir ERPF investicijomis bus įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir vadovaujamasi jame nustatytais principais, remiant užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas. ERPF lėšomis bus investuojama į švietimo gerinimą, mokymo ir mokymuisi visą gyvenimą kiekvienam paslaugų užtikrinimą, tobulinant infrastruktūrą. Taip pat bus investuojama į ikimokyklinio ugdymo kaimo vaikams prieinamumą, socialinio verslo skatinimą ir socialinių paslaugų infrastruktūros, įskaitant socialinio būsto, plėtrą visoje šalies teritorijoje, kompleksinę bendruomeninių paslaugų pertvarką, socioekonominį tvarumą ir kultūros sektoriaus stiprinimą, sveikatos sektoriaus paslaugų kokybės stiprinimą ir prieinamumo didinimą.

Politikos tikslo pagrindimas: Lietuva ilgą laiką susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo problema – nuo 2014 m. iki 2021 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5 proc. Stabilus gyventojų skaičius išlieka tik Sostinės regione. Tuo tarpu VVL gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai viršija šalies vidurkį (viršija dvigubai 6 VVL apskrityse). Tai sukelia spaudimą ne tik viešosios infrastruktūros ir paslaugų efektyvumui, bet ir darbo rinkai. Šalies užimtumui įtakos turi amžiaus struktūra: dėl amžiaus struktūros apie 28 % visų darbingo amžiaus gyventojų (55–64 m.) per artimiausią dešimtmetį pasieks pensinį amžių. Investicijomis bus reaguojama į Lietuvai ypač aktualius demografinius iššūkius ir teritorinius skirtumus, bus įgyvendinamos integruotos miesto, kaimo ir pakrančių vietovių plėtros priemonės. EPRF lėšos (8 proc. lėšų) bus investuojamos į tvarią ir individualizuotą 10-ies regionų centrų plėtrą, miestų investicinio patrauklumo didinimą, verslo aplinkos gerinimą; gyvenimo kokybės gerinimą; verslo, gyventojų, vietos veiklos grupių, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į miesto problemų sprendimą, partnerystės puoselėjimą ir stiprinimą, vietos iniciatyvų rėmimą ir gebėjimų stiprinimą, mobilumo užtikrinimą, socialinės įtraukties stiprinimą.