Portugalija 2030 įkūnija Partnerystės susitarimas kurį turi sudaryti Portugalija ir Europos Komisija, nustatant pagrindinius strateginius tikslus, kad 2021-2027 m. būtų panaudota bendra 23 tūkst.
Jos programavimas grindžiamas penkiais strateginiais Europos Sąjungos tikslais: pažangesne, ekologiškesne, labiau susieta, socialine ir artimesne piliečiams Europa.
"Portugalija 2030" strateginis pagrindas - Portugalijos 2030 strategija, kurią patvirtino Ministrų Tarybos rezoliucija Nr. 98/2020, 2020 m. lapkričio 13 d., sudarytą pagal keturias pagrindines temines darbotvarkes, skirtas Portugalijos ekonomikos, visuomenės ir teritorijos plėtrai 2030 m. laikotarpiu.
Programa "Portugalija 2030" įgyvendinama pagal 12 programų: keturias temines programas: "Demografija, kvalifikacija ir įtrauktis", "Inovacijos ir skaitmeninis perėjimas", "Klimato kaita ir tvarumas bei jūra", penkias regionines programas, atitinkančias žemyninės dalies NUTS II, dvi autonominių regionų programas ir vieną techninės pagalbos programą. Prie šių programų pridėtos Europos teritorinio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja Portugalija.
Ši suma gaunama iš ERPF (Europos regioninės plėtros fondo) - 11,5 mlrd. eurų ir 139 mln. eurų, susijusių su Europos teritoriniu bendradarbiavimu (ETB); ESF+ (Europos socialinio fondo) - 7,8 mlrd. eurų; Sanglaudos fondo - 3,1 mlrd. eurų; Teisingo perėjimo fondo - 224 mln. eurų ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽF) - 393 mln. eurų.
Šie skaičiai taip pat apima pervedimus į Europos infrastruktūros tinklų priemonę - 1,048 mlrd. eurų.
Partnerystės susitarimas atspindi tvirtą Portugalijos įsipareigojimą koordinuotai naudoti sanglaudos politikos lėšas su Atsigavimo ir atsparumo mechanizmas ir daugiausia dėmesio skiriama ES prioritetams ir nacionaliniu lygmeniu nustatytai investavimo strategijai bei prioritetams. Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai šių fondų, kuriais siekiama įgyvendinti Portugalijos pertvarką, grindžiamą žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos kėlimu ir mokymu, socialine įtrauktimi, inovacijomis ir skaitmenine pertvarka, perėjimu prie klimato kaitos ir tvarumu, atsižvelgiant į demografinę raidą ir teritorinę sanglaudą.
Naująja programa "Portugalija 2030" siekiama prisidėti prie strateginio tikslo"Socialesn\u0117 ir \u012ftraukesn\u0117 Europa, \u012fgyvendinant Europos socialini\u0173 teisi\u0173 ramst\u012f (PEDS)", bendradarbiaudama siekdama savo veiksmų plane nustatytų Europos tikslų:
Strategija "Portugalija 2030" grindžiama keturiomis teminėmis darbotvarkėmis, iš kurių dvi skirtos socialinėms paslaugoms:
1 darbotvarkė - pirmiausia žmonės: geresnė demografinė pusiausvyra, didesnė įtrauktis, mažesnė nelygybė
1.1 Demografinis tvarumas
1.2 Integracijos skatinimas ir kova su atskirtimi
1.3 Sveikatos sistemos atsparumas
1.4. Padoraus ir įperkamo būsto garantija
1.5 Kova su nelygybe ir diskriminacija
2 darbotvarkė - Inovacijos, skaitmeninimas ir įgūdžiai - vystymosi varomosios jėgos
2.1 Žinių visuomenės skatinimas
2.2 Verslo inovacijos
2.3 Žmogiškųjų išteklių kvalifikacija
2.4 Įstaigų kvalifikacija
Be to, Demografiniai duomenys, kvalifikacija ir įtraukties programa (PDQI) padės spręsti demografines problemas, remdama įvairias viešosios politikos kryptis ir veikdama trimis pagrindinėmis kryptimis: gimstamumo didinimas, siekiant užtikrinti, kad šeimos turėtų norimus vaikus, migrantų integracijos ir talentų išlaikymo politikos skatinimas ir reagavimas į senėjimo iššūkius. PDQI tekstasarba eikite į Viešosios konsultacijos "ConsultaLex" platformoje.
Finansuojama iš ESF+. Jis beveik visiškai atitinka 4 veiksmų programos nuostatas, nes daug dėmesio skiriama aktyvios užimtumo politikos, profesinio ir aukštojo mokslo bei mokymo, socialinės įtraukties ir lygybės bei nediskriminavimo sritims. Ji apima mažiau išsivysčiusius žemyninės Portugalijos regionus, išskyrus paramos labiausiai nepasiturintiems asmenims sritį, pagal kurią taip pat remiami Lisabonos metropolinės zonos ir Algarvės regionai.
Finansuojama iš ERPF ir ESF+ fondų. Ji skirta mažiau išsivysčiusiems žemyno regionams ir iš esmės atitinka 1-ąją veiksmų programą, pagal kurią remiamas skaitmeninimas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, įmonių ir sąsajų institucijų bei mokslo sistemos internacionalizavimas. Ji taip pat remia įmones pagal 2-ąją ir 4-ąją veiksmų programas, atitinkamai dekarbonizacijos ir turto mokymo projektus.
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos perkėlimui į teritorinį lygmenį, taip pat teritoriniams teisingo perėjimo planams, kurie bus finansuojami iš Teisingo perėjimo fondo.
Centras
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos perkėlimui į teritorinį lygmenį, taip pat teritoriniams teisingo perėjimo planams, kurie bus finansuojami iš Teisingo perėjimo fondo.
Lisabona
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos teritoriškumui.
Alentejo
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos perkėlimui į teritorinį lygmenį, taip pat teritoriniams teisingo perėjimo planams, kurie bus finansuojami iš Teisingo perėjimo fondo.
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos teritoriškumui.
Azorų salos
Finansuojama iš ERPF ir ESF+. Regioninėse programose naudojama dauguma veiksmų programų, ypač daug dėmesio skiriama 5, 2 ir 1 veiksmų programoms. Šiose veiksmų programose ypač daug dėmesio skiriama viešosios politikos teritoriniam aspektui ir (arba) viešosios politikos teritoriškumui.
Europos fondų valdyme numatyta trijų pakopų struktūra (2021-2027 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo modelis dar nepaskelbtas):
Strategija 2030 | Teminės darbotvarkės | Portugalija 2030 | Atsigavimo ir atsparumo planas (PRR) | Iš viso PRR + PT 2030 | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Pirmiausia žmonės: geresnė demografinė pusiausvyra, didesnė įtrauktis, mažesnė nelygybė | 3 865 | 17% | 5 236 | 31% | 9 102 | 23% |
Skaitmeninimas, inovacijos ir kvalifikacija - vystymosi varikliai | 8 329 | 36% | 6 397 | 38% | 14 723 | 37% |
Perėjimas prie klimato kaitos ir išteklių tvarumas | 4 779 | 21% | 4 187 | 25% | 8 966 | 23% |
Išoriškai konkurencinga šalis ir vidinė sanglauda | 5 329 | 23% | 823 | 5% | 6 152 | 16% |
Techninė pagalba | 693 | 693 | ||||
Iš viso | 22 995 | 100% | 16 444 | 100% | 39 639 | 100% |
"Balcão dos Fundos" yra centrinis prieigos prie Europos fondų punktas, kuriame teikiamos paraiškos paramai gauti.
Ši nauja platforma tęsia "Balcão 2020" sukurtą darbą ir suteikia naujų funkcijų, pvz:
Fondų linija buvo sustiprinta, siekiant teikti geresnes paslaugas Programos paramos gavėjams, taip pat subjektams ar piliečiams, kurie nori gauti paaiškinimus bendresnio pobūdžio klausimais, palengvinant greitą, glaudžią ir skaidrią prieigą prie informacijos apie Europos fondus.
Linija teikia paramą pagal programas "Portugalija 2020", "Portugalija 2030" (kai tik bus pradėtos teikti paraiškos), PRR, bendrąją paskolą su Europos investicijų banku (EQ EIB) ir "Minimis Aid" bei atsako į klausimus, susijusius su :
Valdymo institucijos:
Iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.